Forumi Kaēanikas
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.



 
ForumForum  PortaliPortali  Latest imagesLatest images  identifikimiidentifikimi  RegjistrohuRegjistrohu  

 

 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės

Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2  Next
AutoriMesazh
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:32 pm

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės


Temperaturat vazhdimisht tė larta, shkaktojnė njė ulje tė nivelit tė kujdesshmėrisė sė trurit dhe dobėsim tė madh tė kujtesės njerėzore. Jo vetėm dimri na bėn tė ankohemi dhe tė zėmė shtratin prej sėmundjeve. Por edhe stina e verės, ka “avazet” e saj. Sipas ekspertėve, ato po shtohen edhe mė tepėr nė kuadrin e ngrohjes sė pėrgjithshme globale, e cila po na sjell ēdo vit stina verore edhe mė tė nxehta se tė tjerat. Nė suplementin e sotėm tė gazetės “Albania”, ju do tė njiheni me 35 sėmundjet dhe patologjitė qė shfaqen gjatė kėsaj stine. Gjithashtu, nė suplementin e sotėm ju do tė gjeni rekomandimet, kėshillat dhe kujdesin qė duhet tė tregoni pėr kėto sėmundje,

Ēdo stinė vere, nuk kalon pa shfaqur patologjitė e saj tė zakonshme te njerėzit, por edhe tė tilla tė reja pėr ēdo vit. Nė kėtė kuadėr, kėrkuesit e Kolegjit “Imperial” nė Londėr kanė studiuar rastet e sėmundjeve tipike qė shfaqen nėn tė nxehtin e madh. E para nė listėn e tyre ėshtė astma, e cila njihet edhe si vėshtirėsia e qarkullimit te ajrit nė rrugėt e frymėmarrjes. Po kaq problematike nė stinėn e verės janė edhe dhimbjet e kokės si dhe sėmundjet e zemrės.

Stina e verės
Stina e verės ėshtė njė nga periudhat mė tė parapėlqyera pėr njeriun. Megjithatė, edhe kjo stinė ka ndikimet e veta nė shėndetin e njerėzve, e veēanėrisht problemet qė lidhen me ndryshimet klimatike qė ndodhin gjatė kėsaj periudhe. Ėshtė e njohur prej tė gjithėve se gjendja shėndetėsore e popullsisė nė pėrgjithėsi varet shumė nga ndryshimet fizike tė mjedisit atmosferik, pra ndotjes sė kėtij mjedisi, pa nėnvlerėsuar edhe faktorėt e tjerė me ndikim. Shmangia e vetive fizike tė ambientit nga kornizat normale ka pėr pasojė njė numėr mė tė madh tė sėmundjeve, ose ndikon nė shfaqjen e patologjive tė ndryshme. Kjo fillimisht si pasojė e reagimit tė organizmit tė njeriut ndaj hyrjes sė substancave tė jashtme nė brendi tė tij. Nė situata tė kėtilla organizmi reagon ndaj kėtyre substancave dhe bėhet i ndjeshėm ndaj tyre. Njė “sulm” i dytė i tyre bėn qė reagimi i organizmit tė jetė mė i shpejtė dhe mė i fortė. Nė kėtė rast kemi tė bėjmė ose me njė funksion mbrojtės duke formuar bazėn e rezistencės sė organizmit ose me njė funksion tė dėmshėm qė shkakton shfaqjen e ndonjė sėmundjeje. Nė vendet e industrializuara ekziston njė rritje e shpeshtėsisė sė kėtyre sėmundjeve qė nė fakt janė reagim i organizmit ndaj ndryshimeve nė ambient. Niveli i tyre ėshtė mė i lartė nė zonat urbane se nė ato rurale apo ato mė me lartėsi mbidetare mė tė lartė. Kjo do tė thotė se kemi tė bėjmė me njė ndikim tė dukshėm tė ndotjes sė ambientit nė intensitetin e shfaqjes sė sėmundjeve tė kėtilla tė njohura si alergji. Dikujt i bie tė fikėt, njė tjetrit i dhemb gjoksi, dikush ka tė dridhura, diku ėshtė bėrė njė aksident, pra tė gjitha kėto situata kėrkojnė ndihmėn urgjente mjekėsore. Vetė fjala urgjence vjen nga anglishjta (emergency) qė do tė thotė veprim i shpejtė pėr ndihmė.

Kėshilla, pėr tė qenė nė formė gjithė verėn
Vera imponon rregulla tė forta edhe pėr linjat e trupit. Nga njėra anė joshin ushqimet kalorike, nga ana tjetėr rrobat e banjės kėrkojnė trup tė bukur dhe tė rregullt. Por si mund tė realizohet diēka e tillė? Ja, rregullat qė vendosin dietologėt pėr kėtė sezon tė nxehtė:
Pėrpiquni tė ruani tė njėjtin racion ditor. Mund tė tregoheni maniak, vetėm pas lėngjeve dhe frutave
Pini sa mė shumė ujė natyral apo tė gazuar. Kėshillohet dhe pak limon ose mente, sipas preferencės
Pėrdorni sa mė shumė sallata tė freskėta me perimet e stinės, veēse pėrdorni sa mė pak vaj
Nė restorant, porosisni peshk ose mish me garniturė perimesh dhe nė vend tė makaronave merrni fruta deti
Hani sa mė shumė fruta, por mos e privoni veten dhe nga akulloret
Lėvizni sa mė shumė, bėni sa mė shumė shėtitje, not dhe aktivitet fizik
Mos i lini pas dore lėngjet. Uji ėshtė ndihmėsi mė i mirė pėr t“i shpėtuar vapės, sepse vera ėshtė stina qė than mė tepėr lėngjet e trupit
Pini sa mė shumė edhe lėngje tė tjera natyrale (qumėsht, ēaj, lėng supe)
Shmangni ushqimet e rėnda dhe hani sa mė shumė perime, sallata dhe fruta. Lajini me kujdes
Dilni sa mė pak nė diell mes orėve 10.00-16.00. Ėshtė mirė qė tė sėmurėt me tension, fėmijėt dhe tė moshuarit tė mos dalin fare jashtė nė kėto orare
Mbani sa mė shpesh kapele dhe syze dielli
Vishni rroba tė lehta dhe tė pambukta, qė t’ju pinė djersėn

Si tė mbrohemi nga temperaturat e larta
Tė mos dilet jashtė nė periudhėn nga ora 10:00 deri 17:00 pa nevojė, ndėrsa rekomandohet qė njerėzit tė lėvizin vetėm nė orėt e mbrėmjes
Gjatė kėtyre temperaturave tropikale shmangen aktivitete tė rėnda, duke pėrshirė sportin, veēanėrisht nė periudhėn mė tė nxehtė tė ditės
Tė vishen veshje tė lehta dhe me ngjyra tė hapua, syze dielli dhe kapele nė kokė. Gjatė qėndrimit tė domosdoshėm nė tė hapur, rekomandohen pushime mė tė shpeshta nėn hije
Tė pihen sė paku dy litra lėngje dhe ato ujė jo tė gazuar, ujė mineral, lėngje, ēaj dhe supė. Ndalohet rreptėsisht konsumimi i ushqimeve me yndyrė dhe ėmbėlsirave
Qytetarėt duhet t’u shmangen pijeve alkoolike, pijeve qė pėrmbajnė kafeinė, pijeve tepėr tė ftohta;
Shpesh tė kontrollohet tensioni i gjakut dhe menjėherė tė vizitohet mjeku nė qoftė se paraqitet dhimbje koke, mundime ose humbet sasi mė e madhe e ujit nga organizimi
Rekomandohet qė vozitėsit tė cilėt duhet tė bėjnė relacione mė tė gjata tė nisin nė mėngjes, ose nė orėt e pasdites
Rekomandohet qė fėmijėt, tė moshuarit, tė sėmurėt kronikė dhe gratė shtatzėna tė qėndrojnė mė shumė nė hapėsira tė mbyllura, tė klimatizuara, ndėrsa obligimet e domosdoshme t`i kryejnė deri nė orėn 10 tė mėngjesit, ose pasdite pas orės 17
Veēanėrisht tė disiplinuar duhet tė jenė tė sėmurėt kronikė e sidomos ata me sėmundje tė zemrės, neurologjike, tė sėmurėt me diabet, tė sėmurėt me sėmundje tė mushkėrive tė bardha dhe tė tjera. Pėr tė gjitha ndryshimet nė gjendjen shėndetėsore ėshtė e domosdoshme tė konsultohen me mjekun amė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:32 pm

Sėmundjet verore dhe trajtimi

1. Goditjet astmatike


Temperaturat e larta janė tė rrezikshme pėr ata qė marrin frymė me vėshtirėsi, pasi ato e thajnė ajrin dhe e ashpėrsojnė atė. Tė gjithė ata qė vuajnė prej kėsaj sėmundjeje, sapo vjen stina e verės, nisin njėkohėsisht edhe stinėn e “vuajtjeve” tė tyre. Prandaj, ekspertėt japin kėshillėn kryesore ndaj kėtyre pacientėve, qė tė mos dalin nė asnjė mėnyrė gjatė pikut tė vapės nė stinėn e nxehtė tė verės. Pasi ata rrezikohen tė pėsojnė atake tė forta astmatike, tė cilat mund t’i ēojnė edhe drejt vdekjes. Studiuesit kanė arritur nė pėrfundimin se shkalla e lartė e lagėshtirės, shkakton probleme tė mėdha nė rrugėt e frymėmarrjes si edhe nė lėngjet e kockave. Viruset respiratore bėhen edhe mė agresive nė temperatura tė larta. Astma bronkiale ėshtė njė sėmundje alergjike e bronkeve dhe rrugėve tė frymėmarrjes. Nė pjesėn mė tė madhe, nė gati 80 pėr qind tė rasteve, shkaqet pėrgjegjėse pėr shfaqjen e sėmundjes ndodhen nė ajėr dhe pėrcaktohen me anė tė provave tė alergjisė. Nė njė pjesė tė vogėl, gati nė 20 pėr qind, sėmundja nuk ka shkaktarė pėrgjegjės tė dukshėm. Por mund tė ndodhė qė faktorė shkaktarė tė ndodhura nė mjedisin e jashtėm ta shpėrthejnė pėr herė tė parė dhe ta ngacmojnė vazhdimisht sėmundjen gjatė ecurisė sė saj nė mėnyrė tė vazhdueshme. Pėrveē kėsaj, tė gjitha astmat bronkiale janė tė njėjta pėr sa i pėrket mekanizmave qė janė pėrgjegjės pėr ndryshimet qė ndodhin nė epitelin bronkial (mukozėn qė mbėshtjell bronket). Si rezultat, tė gjitha astmat bronkiale janė sėmundje alergjike tė rrugėve tė frymėmarrjes. Shkaktarėt alergjikė nė ajėr mė tė shpeshtė janė mikroorganizmat, qė ndodhen te pluhurat e shtėpisė dhe polenet e ndryshme. Por ajo mund tė shkaktohet dhe nga substanca tė ndryshme tė prejardhura nga kafshėt shtėpiake, mykrat e ambienteve tė brendshme, por dhe tė jashtme, alergjenėt e tjerė qė gjenden te ilaēet dhe ushqimet, viruset e ndryshme qė kapin rrugėt e frymėmarrjes (tė ftohurat e zakonshme). Nė faktorėt e jashtėm futen dhe cilėsia e ajrit si: lagėshtia, presioni atmosferik, tymrat dhe ndotėsit e ndryshėm, faktorė kėta qė zėnė njė peshė tė rėndėsishme nė rėndimin e gjendjes shėndetėsore tė astmatikėve.






Kėshilla parandaluese
Mbajini fėmijėt nė vende tė ajrosura mirė
Eliminoni lagėshtirėn, sidomos nė dhomat e gjumit
Eliminoni ambientet e pa ajrosura mirė dhe me myk
Ushqeni me gji fėmijėt, tė paktėn deri nė moshėn 1 vjeē
Shmangni sterilitetin e tepruar nė rritjen e fėmijėve
Shmangni mbipėrdorimin e detergjenteve
Shmangni pėrdorimin e ushqimeve qė pėrmbajnė alergjentė
Shmangni ekspozimin ndaj poleneve tė luleve
Gratė shtatzėna nuk duhet tė qėndrojnė nė ambiente me tym duhani
Fėmijėt e vegjėl nuk duhet tė qėndrojnė nė ambiente ku pihet duhan
Ndjekja te mjeku specialist dhe zbatimi me pėrpikmėri i rekomandimeve tė tij
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:33 pm

2. Dehidratimi

Dehidratimi i organizmit ndodh atėherė kur trupi nuk merr lėngje tė mjaftueshme. Nė stinėn e verės si pasojė e temperaturave tė larta pothuajse tė gjithė njerėzit janė tė rrezikuar nga dehidratimi. Azilet pėr shembull, janė tė detyruara tė mbajnė njė enė me ujė tė ftohtė pranė krevatit tė ēdo pacienti. Megjithatė, mund tė ketė probleme tė tilla si: nuk jepen lėngje tė mjaftueshme, ose pacienti nuk mundet ose nuk do tė pijė lėngje, ose i duhet ndihmė. Nėse njė i moshuar nuk pi lėngje aq sa duhet, ai mund tė dehidratohet. Si rrjedhim ai mund tė kėtė infeksion, pėshtjellim, dhe/ose plage nė trup. Shenjat janė: gojė tepėr tė thatė, lėkurė tepėr tė thatė, sy tė futur thellė, gjuhė tė trashur, pėshtjellim tė pashpjegueshėm dhe/ose pėrgjumje tė pashpjegueshme. Shumica e ekspertėve kėshillojnė tė pini tė paktėn 8-10 gota ujė nė ditė nėse peshoni 75 kg. Pėr ēdo 11 kile mbipeshė, duhet tė shtoni njė gotė uji. Pini mė shumė nėse jetoni nė klime tė nxehtė ose nėse lėvizni shumė. Nėse hani fibėr me shumicė (bukė, drithėra, etj.), duhet gjithashtu qė tė pini mė shumė ujė. Shpesh, uji thirret “elementi ushqyes i harruar”. Pas ajrit, megjithėse shumė rrallė i njihet merita, uji ėshtė elementi mė i rėndėsishėm jetėsor pėr shėndetin dhe jetėn e njeriut. Mund tė jetojmė pa ushqim pėr pothuajse dy muaj, nėse kemi shėndet tė plotė, por mund tė rrojmė vetėm pak ditė pa ujė. Uji pėrēon elementet ushqyes nga ushqimet qė hamė si edhe mineralet qė drejtojnė rrugėn e kėtyre elementeve, oksigjen nė qelizat trupore, si edhe ndihmon rregullimin e temperaturės trupore me anė tė djersės. Njeriu humb pėrafėrsisht 2-3 litra ujė nė ditė nėpėrmjet shkarkimit tė mbeturinave trupore dhe djersės. Veshkat duhet tė shkarkojnė tė paktėn 280 miligram nė ditė pėr tė pastruar trupin nga mbeturinat helmuese. Kur veshkat shkarkojnė acidin urik dhe urenė, dy lėndė helmuese, kėto janė tė shkrira nė ujė. Nėse ju nuk pini ujė tė mjaftueshėm, mbeturinat nuk pastrohen si duhet dhe mund tė krijojnė gurė nė veshka.

Ujė i pamjaftueshėm
Nėse nuk pini sasinė e duhur tė ujit pėr tė plotėsuar nevojat tuaja trupore ju mund tė keni kėto pasoja:
Probleme tretjeje
Lėkure tė thate dhe zė tė ngjirur
Ngadalėsim tė organeve trupore
Probleme me mbajtjen e ujit
Dhimbje muskujsh
Dhimbje kyēesh
Rritje e toksinave (helmeve) nė trup
Metabolizėm i dobėt i yndyrave tė trupit
Dhjamė tė tepėrt
Muskuj tė dobėt dhe formė tė keqe trupore
Kapsllėk tė pėrhershėm
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:33 pm

3. Tensioni i lartė i gjakut


Tensioni i lartė i gjakut ėshtė njė sėmundje, qė bėhet mjaft serioze gjatė stinės sė verės. Me rritjen e temperaturės, sistemi kardiovaskular ėshtė i pari qė preket, pasi aorta dhe venat e tjera ngushtohen dhe shkaktojnė probleme me shėndetin. Hipertensioni ėshtė njė prej sėmundjeve shumė tė rrezikshme gjatė periudhės sė verės. Edhe mė serioze sėmundja bėhet te personat qė paralelisht vuajnė edhe nga sėmundje tė tjera kronike. Pėr tė gjithė kėta tė sėmurė shumė e rėndėsishme ėshtė shmangia e ekspozimit nė diell gjatė pikut tė vapės, pasi mund tė pėsojnė infarkte ose kriza tė rėnda, qė ēojnė nė humbjen e jetės. Pėr tė lehtėsuar disi kėtė problem, mjekėsia popullore vjen nė ndihmė me kurat e pėrftuara nga bimėt natyrore. Njė mėnyrė mjaft e suksesshme pėr uljen e tensionit tė lartė tė gjakut, ėshtė lėngu i limonit. Hipertensioni arterial ėshtė ngritja e presionit nė enėt e gjakut. Shenjat e sėmundjes shfaqen gradualisht. Presioni arterial, nė fazat fillestare, lėkundet me ngritje e zbritje dhe mė vonė stabilizohet me shifra tė ngritura. Me zhvillimin e mėtejshėm tė sėmundjes shfaqen dhimbjet e kokės, marrja e mendve, ērregullimi i gjumit, shpejtimi i ritmit tė pulsit si dhe dobėsi e pėrgjithshme. Thellimi i gjendjes sė hipertensionit mund tė sjellė edhe ndryshime nė zemėr, e cila fillon tė zgjerohet. Kjo sėmundje nganjėherė shoqėrohet me arteriosklerozėn e enėve tė gjakut, qė nuk lė pa prekur enėt koronare qė ushqejnė zemrėn, ngushtimi i tė cilave shkakton dhembje nė zonėn e zemrės, vėshtirėsi nė frymėmarrje gjatė sforcimit fizik. Nė tė gjitha kėto sėmundje tė shkaktuara nga hipertensioni, lėngu i limonit jep rezultate shumė tė mira, ndaj dhe mjekėt popullorė kėshillojnė qė kjo agrume tė konsumohet sa mė shpesh pėr parandalimin e tyre. Ekspozimi nė diell nė orėt mė tė nxehta gjatė ditės, i personave qė vuajnė nga hipertensioni dhe nė veēanti i atyre qė pėrveē saj vuajnė edhe nga sėmundje tė zemrės, mund tė shtojė rrezikun e e krizave dhe tė infarktit.



Simptomat
Hipertensioni zakonisht zhvillohet pa shumė ndėrlikime, por nė raste tė tensionit tė lartė paraqet kėto simptoma:
Dhimbje koke
Marramendje
Dhimbje dhe ndjenje rėndese nė gjoks
Pagjumėsi
Urinim i shpeshtė
Etje e madhe
Dobėsi muskulore dhe humbje ekuilibri.
Rekomandime
Humbisni peshėn e tepėrt
Shėtisni
Lini duhanin
Kontrolloni stresin
Mbani regjim tė rregullt ushqimor
Preferoni frutat dhe zarzavatet
Rregulloni temperaturėn e shtėpisė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:34 pm

4. Tromboza




Temperaturat e lartė gjatė stinės sė verės bėhen shkak pėr shfaqjen e trombozave dhe ishemive. Pėr tė parandaluar rrezikun e goditjeve nga dielli duhet tė kihen parasysh rregullat dhe kėshillat kryesore qė japin mjekėt. Ndėrkohė qė mė tė rrezikuarit nga temperaturat e larta janė tė moshuarit, sidomos ata qė kanė probleme me zemrėn dhe fėmijėt. Mjekėt rekomandojnė tė pini sa mė shumė lėngje pėr tė shmangur dehidratimin e organizmit, e pėr rrjedhojė, pėr tė luftuar trombozat. Kėshilla mbėrrin nga kirurgėt e shoqėrisė italiane tė kirurgjisė vaskulare dhe endovaskulare, qė shpjegojnė se si me anė tė djersės arrihet njė pėrqendrim mė i madh i rruazave tė kuqe tė gjakut dhe tė trombociteve, duke shtuar rrezikun pėr shfaqjen e trombozave dhe ishemive te personat e predispozuar. “Patologjitė e vjetra zakonisht pėrkufizoheshin si ‘inspissatio sanguinis’”,- shpjegon Domenico Palombo, kirurg vaskular dhe predisent i Sicve. Sipas tij, te personat e predispozuar kjo gjendje favorizonte zhvillimin e trombozave venoze dhe arteriale. Faktorėt predispozues pėrfaqėsohen nga disa sėmundje hematologjike, si shtimi i trombociteve dhe ai i rruazave tė kuqe tė gjakut, pėr tė kaluar te problemet qė shfaqen me koagulimin, konjunktivitet e shkaktuar nga sėmundjet e imunitetit dhe tumorale. Nė veēanti, trombozat arteriale janė mė tė fshehura. Janė tė shumtė studimet qė mbėshtesin rolin e “inspissatio sanguinis” nė shfaqjen e kėtyre trombozave. Kjo ėshtė arsyeja qė gjatė kėsaj periudhe tė vitit kėrkohet njė kujdes i jashtėzakonshėm pėr parandalimin e kėtyre problemeve. Nga analizimi i tė dhėnave tė mbledhura nga rastet klinike tė paraqitura ndėr vite, ka rezultuar se ekziston njė lidhje e ngushtė mes nxehtėsisė dhe shtimit tė numrit tė rasteve me kėtė patologji.


Rregullat antitrombozė
Pini vazhdimisht ujė, deri nė 2 litra nė ditė, nė mėnyrė qė tė arrini ta bėni gjakun mė fluid
Nėse djersini shumė, pėrdorni pėrbėrės tė kripės
Shmangni ekspozimin nė diell gjatė orėve mė tė nxehta
Mos praktikoni aktivitete fizike intensive, sidomos nėse dielli ėshtė i nxehtė
Mos e teproni me ushqime dhe preferoni perimet, frutat dhe brumėrat
Pėr personat e predispozuar kėshillohet pėrdorimi i antikoagulantėve, por gjithmonė nėn rekomandimin e mjekut specialist
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:34 pm

5. Zemra




Problemet me zemrėn mund tė jenė shkaktarė kryesorė tė vdekjeve nė femra dhe meshkuj, por ju nuk keni pse te trembeni duke e pranuar si njė risk tuajin. Edhe pse nuk mund tė keni fuqinė tė ndryshoni disa faktorė rriskues si historia e familjes, mosha dhe raca, ju keni gjithmonė nė dorė tė jetoni me stil. Shmangni dėmtimet nė zemėr, duke lėnė duhanin, bėni ushtrime rregullisht dhe hani ushqime tė shėndetshme. Ja pesė strategjitė nga mund t’ia nisni: Mos pini duhan! Nėse i bėni dalje duhanit, atėherė keni nė dorė fuqinė e madhe tė parandalimit nga infarktet. Cilėsia e cigareve nuk tė jep siguri. Cigaret me pėrqindje nikotine tė ulėt, janė njėsoj rriskues si pėr ata qė nuk e pinė duhanin por e marrin nė ambientin ku pihet nga tė tjerėt. Femrat qė pinė duhan janė shumė herė mė tė rriskuar se tė tjerat. Madje kanė njė ulje tė moshės sė infarkteve, mbi 35 vjeē. Tashmė e dini se ushtrimet gjimnastikore janė mė e mira pėr ju. Por ende nuk bėni asnjė: Ushtrimet e rregullta fizike tė kombinuara me njė jetė tė organizuar mirė, ndihmojnė nė arritjen e njė peshe trupore normale dhe reduktojnė mjaft goditjet nė zemėr. Ato ndihmojnė reduktimin e presionit tė lartė tė gjakut, kolesterolit tė lartė dhe diabetit. Pėrdorni njė dietė tė pasur me fruta, perime, drithėra, peshk qė mbrojnė zemrėn. Limitoni konsumimin e yndyrave, si mish, djathė, gjalpė, qumėsht. Pėrdorni fasulet dhe thjerrėzat nė vend tė mishit. Frutat dhe perimet janė parandaluesit kryesorė jo vetėm tė sėmundjeve tė zemrės por edhe tė kancerit, shprehet kardiologėt. Ruani peshėn normale. Mbipesha ėshtė e rrezikshme. Bėni rregullisht ekzaminime. Presioni i lartė i gjakut dhe kolesteroli i lartė dobėsojnė sistemin kardiovaskular, duke pėrfshirė dhe zemrėn.
Ekzaminimet e rregullta ju tregojnė rrugėn se ku tė mjekoheni.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:35 pm

6.Infrakti





Mbi 25 pėr qind tė njerėzve qė vdesin nga sulmi nė zemėr, nuk kanė simptoma paralajmėruese, siē ėshtė dhimbja e gjoksit. Nuk mund tė mbėshtetemi nė mendimin se, “nėse kam sulm nė zemėr, mjekėt do tė mė shpėtojnė dhe do tė mė japin barna, sepse disa njerėz nuk arrijnė nė spital, vdesin nė shtėpi”. Pėr kėtė arsye, parandalimi duhet tė fillojė herėt. Infarktet nė zemėr ndodhin kur njė ose mė shumė arterie tė zemrės bllokohen, duke zvogėluar ose ndėrprerė rrjedhėn e gjakut qė tė arrijė nė njė pjesė tė caktuar tė muskulit tė zemrės. Ato zakonisht paraprihen nga formacionet e depozitimit tė yndyrave ose pllakave yndyrore brenda murit tė arterieve, duke bėrė qė tė formohen mpiksjet e gjakut (trombėt) tė cilat e mbyllin arterien. Nėse furnizimi me gjak ndėrpritet disa minuta, pason vdekja. Njė prej veprimeve qė duhet tė bėni pėr ta parandaluar sulmin nė zemėr ėshtė ndryshimi i ushqimit.
Duhet tė merrni tė gjitha ushqimet, por dominues duhet tė jetė ushqimi vegjetarian, i pėrbėrė nga pemėt dhe perimet e freskėta, tė cilat pėrmbajnė vitamina dhe minerale.
Merrni njė lugė vaj ulliri nė ditė bashkė me sallatė dhe pėrdorni mė shpesh mishin e peshkut, i cili pėrmban acide tė shumta yndyrore omega-3, qė zvogėlojnė kolesterolin dhe si rrjedhojė, edhe rrezikun pėr sėmundje kardiovaskulare.
Disa vezė nė javė nuk janė tė ndaluara. Edhe mishi lejohet, por pa dhjam dhe nė sasi mė tė vogėl. Po ashtu mund tė merren nė sasi jo tė tepėrt edhe arrat, bajamet, lajthitė dhe shqemet, por nė kokrra tė plota. Kontrollimi i porcionit do tė ndihmojė qė tė keni nė dorė peshėn tuaj. Kur tė gatuani mos hidhni gjysmėn e orizit nė tenxhere, por duhet ta matni atė. Shmangni lėngjet e ftohta dhe ushqimet e kripura. Nėse mund tė braktisni disa kafshime, keni krijuar barrierė ndėrmjet jush edhe ushqimit. Jeni tė ngopur, por nuk jeni aq sa tė keni nevojė tė shkopsitni pantallonat.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:35 pm

7. Qarkullimi i gjakut





Lėng i kuq nė vena i domosdoshėm pėr jetėn tek njerėzit dhe kafshėt e rendit mė tė lartė qė mbart oksigjen, lėndėt ushqyese etj. pėrbrenda trupit dhe mban nė marrėdhėnie me njėri-tjetrin qelizat aktive dhe indet e trupit; ndonjėherė quhet kėshtu edhe lėngu me funksion tė ngjashėm tek kafshėt e rendit mė tė ulėt. Lidhja e vazhdueshme qė mundėson gjaku midis qelizave aktive dhe indeve tė trupit furnizon indet me energji dhe lejon daljen e materialeve te padobishme, pėrfshirė acidin karbonik, tė cila kalojnė nga indet ne gjak. Normalisht zbret ēdo 24 orė pėrafėrsisht dy deri tre litra lėngje nė zorrė nga ushqimi dhe pijet. Pėrveē kėsaj krijohen ēdo 24 orė gjashtė deri shtatė litra lėngje nė kanalin midis stomakut dhe zorrės nga gjėndrat e pėshtymės, stomaku, pankreasi, tėmthi dhe zorra e hollė. Pjesa mė e madhe e lėngjeve thithet nga muri i zorrės thellė nė zorrėn e hollė dhe kalon pastaj nė gjak. Pirja e njė deri nė dy gota uji esėll nė mėngjes ėshtė kuruese, sepse te gjitha helmet qė janė formuar natėn ne gjak pastrohen. Sekrecionet e shumė gjėndrave tė trupit kalojnė nėpėrmjet gjakut nė indet e ndryshme qė janė tė destinuar tė influencojnė. Gjithashtu qarkullimi i gjakut luan rol themelor nė mbajtjen konstante tė temperaturės sė trupit nė pjesė tė ndryshme tė tij. Nga neuropėrcjellėsi katekolaminė varet kontrolli i trysnisė sė gjakut. Gjaku ėshtė me ngjyre te kuqe, viskoz, opak, alkalin (nė reaksion) e me njė erė tė dobėt por karakteristike. Pėrbėhet nga njė likuid transparent, ngjyrė tė verdhė tė hapur i quajtur plazma ose liquor sanguinis, nė tė cilin ”notojnė” njė numėr i pafund qelizash apo trupėzash, qelizat e bardha dhe tė kuqe e plateletet e gjakut.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:35 pm

8. Dhimbja e gjoksit




Ēdo person me moshė 40 vjeē e lart, qė ankohet pėr dhimbje gjoksi duhet tė kėrkojė ndihmėn mjekėsore, sepse kėto dhimbje mund tė kenė origjinė nga sėmundje tė zemrės qė pėrbėjnė dhe njė urgjencė mjekėsore tė padiskutueshme, neurologjike (nervore), dhimbje tė muskulaturės (mialgji), pėr shkak tė sėmundjeve tė mushkėrive. Dhimbjet e gjoksit, tė shkaktuara nga sėmundje tė zemrės kanė kėto karakteristika: shtypėse, shpuese, gėrryese, shtrėnguese.
Ato gjithashtu shoqėrohen me shenja dytėsore si: ndjenjėn e frikės, djersė trupore, zbehje. Kohėzgjatja e dhimbjes mund tė jetė 2-10 minuta, por mund tė jetė edhe mė e zgjatur, me ndėrprerje ose jo. Masat qė duhet tė merrni nė kėtė rast ėshtė tė bėni pushim absolut, duke ndėrprerė ēdo lloj aktiviteti, qoftė fizik apo mendor. Angina ėshtė njė dhimbje gjoksi ose njė shqetėsim i cili ndodh kur muskuli i zemrės nuk merr mjaftueshėm gjak. Angina mund tė ndihet si njė dhimbje shtrėnguese nė kraharor. Dhimbja mundet, gjithashtu, tė ndodhė ose tė pėrhapet edhe nė shpatulla, krahė, qafė, grykė ose nė shpinė. Shumė njerėz me angina pektoris kanė sėmundje tė arterieve koronare, me ngushtim tė arterieve si rrjedhojė e aterosklerozės. Kur arteriet janė ngushtuar rrjedhja e gjakut pėr nė zemėr reduktohet. Format mė tė shpeshta tė angines janė angina e qendrueshme dhe ajo e paqėndrueshme. Njė formė mė pak e hasur ėshtė angina qė ėshtė quajtur angina variant (e luhatshme). Angina e qėndrueshme ėshtė dhimbja e gjoksit apo shqetėsimi i cili ndodh kur zemra ėshtė duke punuar mė shumė se zakonisht. Dhimbja e anginės sė qėndrueshme kalon kur personi qėndron, qetėsohet, apo merr medikamentin pėr anginėn. Ilaēet e anginės, siē janė nitritet, ndihmojnė nė zgjerimin dhe qetėsimin e arterieve. Nė kėtė mėnyrė mund tė shkojė mė shumė gjak pėr nė zemėr. Angina e paqėndrueshme ėshtė njė gjendje shumė e rrezikshme e cila kėrkon njė trajtim urgjent. Angina e paqėndrueshme ėshtė njė shenjė qė tregon se infarkti i miakordit mund tė ndodhė shpejt. Angina e paqėndrueshme mund tė ndodhė pa shtim tė aktivitetit fizik. Kjo anginė nuk lehtėsohet nga tė qėndruarit nė qetėsi ose mjekimi. Angina variant shkaktohet nga njė spazėm nė njė arterie koronare. Spazma shkakton ngushtim tė mureve tė arterieve. Ky ngushtim i arterieve pakėson ose ndalon rrjedhjen e gjakut pėr nė zemėr. Diagnostikostikimi i anginės bazohet nė anamnezėn personale, familjare egzaminimin fizik dhe rezultatet e testeve tė ndryshme kryesisht EKG-sė. Kur ilaēet dhe ndryshimi i stilit tė jetės nuk e kontrollojnė anginėn, atėherė mund tė nevojiten procedura tė posaēme. Angioplastika dhe byipass-i i arterieve koronare janė dy procedurat mė tė zakonshme qė pėrdoren pėr tė trajtuar
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:36 pm

9. Hemorragjia cerebrale




Nė kushtet normale djersa qė nxjerrim gjatė motit tė nxehtė na mban tė freskėt kur ajo avullohet nga sipėrfaqja e lėkurės. Megjithatė, nė ditėt jashtėzakonisht tė nxehta, ose kur e ushtrojmė trupin mė shumė se ē’duhet, ky sistem mund tė mos funksionojė dhe temperaturat e trupit mund tė rriten nė nivele shumė tė rrezikshme. Kjo ēon nė hemorragji cerebrale. Gjithashtu mund tė shkaktojė dhimbje koke, marrje mendsh, ngėrē tė muskujve, por mund tė ketė dhe rrezik pėr jetėn. Kjo mund tė jetė veēanėrisht e rrezikshme kur simptomat shfaqen shumė shpejt, nėse ne nuk u kushtojmė vėmendje shenjave mė tė hershme, dhe me shumė pak paralajmėrim. Njihet ndryshe nga populli edhe me fjalėt i ra pika ose i plasi gjaku nė tru. Kryesisht ndodh nė moshat mbi 60 vjeē, por njihen raste edhe nė moshat e reja. Shenjat kryesore qė i sėmuri paraqet janė: nuk flet (nuk mund tė shqiptoj dot asnjė fjalė), ose nuk i kuptohen fjalėt (belbėzon); Nuk lėviz gjymtyrėt (dorėn ose kėmbėn); Tėrheqja e muskujve tė fytyrės tė asaj ane qė nuk lėviz dorėn ose kėmbėn; Urinon dhe defekton nė mėnyrė tė pavullnetshme; Tė dridhura tė pjesshme ose nė tė gjithė trupin; Tė vjella. Nė kėtė situatė nėse i sėmuri ka tė vjella ėshtė mirė qė tė bėhet kthimi i kokės nė anėn e majtė me qėllim qė tė mos bllokohen rrugėt e frymėmarrjes dhe tė hiqen protezat kur ato janė. Kur i sėmuri ankon pėr tė vjella, dhimbje koke, tė dridhura, ē’rregullime tė tensionit dhe tė ritmit tė zemrės, duhet patjetėr tė bėjė vizitė mjekėsore pėr ti paraprirė paralizės. Tė kontrollohet rregullisht tensioni tek tė sėmurėt me tension tė lartė sidomos tek ata me trashėgimi familjare tė sėmundjes dhe tė mos abuzohet me mjekimin. Njė mjekim i rregullt i tensionit tė lartė tė gjakut dhe i ērregullimeve tė ritmit tė zemrės do tė parandalonte njė situatė tė tillė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:36 pm

10. Diabeti


Diabeti ėshtė ērregullimi i metabolizmit qė reflektohet nė paraqitjen e sasisė jonormale tė glukozės nė gjak, si pasojė e rezistencės sė qelizave tė gjakut ndaj insulinės, apo si pasojė e sasisė sė vogėl tė insulinės sė sekretuar nga pankreasi. Janė dy gjendje qė mund tė shkaktohen nga diabeti i sheqerit, hiperglicemia (niveli i lartė i glukozės) dhe hipoglicemia (niveli, i ultė i glukozės). Terapia e ilaēeve mund tė parandalojė pėrparimin e mėtejshėm tė diabetit tek miliona njerėz, tė cilėt kanė njė stad tė lart tė rrezikshmėrisė tė sėmundjes, shumė studime sugjerojnė mėnyrat e duhura pėr ta. Gati 5 pėr qind e popullsisė sė botės ėshtė e sėmurė me diabet, dhe gati 7 pėr qind janė paradiabetikė. Kjo lloj sėmundje zhvillohet zakonisht nė moshė madhore dhe tek pacientėt, tė cilėt kanė nivel tė lartė tė sheqerit nė gjak, sepse qelizat e tyre janė bėrė rezistente ndaj insulinės, hormoni qė stabilizon ngritjen e sheqerit nė gjak. Nė Evropė, 8.4 pėr qind e moshės madhore tė popullsisė janė diabetikė dhe 60 milionė janė paradiabetikė. Pas njė sėrė studimesh dhe testimesh tė kryera nė pacientė nė mbarė botėn, rezulton se tė sėmurėt me diabet kanė mė shumė mundėsi dhe janė mė tė ekspozuar se njė njeri i shėndetshėm, tė preken nga njė sėmundje e dytė, e cila pėrgjithėsisht ėshtė shumė e kushtueshme pėr t’u kuruar, ku mund tė pėrmenden sėmundjet e ndryshme tė zemrės apo dėmtime tė veshkės.

Simptomat
Pacienti ha shumė
Pi shumė ujė
Urinon shpesh
Humbet peshė
Mund tė ketė kriza tė ketocidozės diabetike

Ja disa kėshilla kundėr diabetit
Ecni sa mė shumė, pėr shembull duke shkuar mė kėmbė nė shkollė
Hani nė mėnyrė tė shėndetshme e duke pirė sa mė pak lėngje frutash tė konservuara, pasi ato kanė shumė sheqer
Qėndroni sa mė pak ulur para televizorit, kompjuterit apo video-lojėrave
Bėni aktivitet tė rregullt fizik dhe duke fjetur sa mė shumė
Hani medoemos mėngjes
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:37 pm

11. Tė fiktit





Gjendja e tė fiktit ose Lipotomia karakterizohet nga humbja e papritur e vetėdijes. Arsyeja e shfaqjes sė saj ėshtė ulja e presionit tė gjakut, pėr shkak tė zgjerimit tė enėve periferike, me pasojė uljen e presionit tė gjakut dhe mosfurnizimin sa duhet me gjak i trurit. Gjendja e tė fiktit mund tė parandalohet nėse me shfaqjen e shenjave tė para: marrje mendsh, djersė tė ftohta, probleme me shikimin dhe tharje tė gojės, pacienti qėndron shtrirė, merr lėngje dhe qėndron nė vende tė freskėta. Lipotimia ėshtė ulja e tensionit tė gjakut nė shifra poshtė 60 mmHg. Shkaqet janė: sėmundjet e gjakut, sėmundjet e zemrės, stresi nervor. Ndėrsa shenjat janė: djersė nė tė gjithė trupin, dobėsi e menjėhershme sa i sėmuri gati rrėzohet, humbje e ngjyrės sė lėkurės etj. Nė kėto raste i sėmuri duhet tė shtrihet dhe ti ngrihen kėmbėt mė lartė se sa koka duke i vendosur disa jastėkė ose duke pėrdorur diēka tjetėr pėr momentin. Nė qoftė se i sėmuri fillon ta marri veten mund ti bėni njė kafe. Mjekėt kėshillojnė konsumimin e sa mė shumė lėngjeve pa pėrmbajtje kafeine, alkooli dhe sheqeri; qėndrimin nė ambiente me ajėr tė kondicionuar; banja tė shpeshta me ujė tė vakėt; veshje me rroba tė lehta me ngjyra tė hapura dhe daljen nė orėt e mėngjesit e tė mbrėmjes. Shqetėsimet e para tė vapės shfaqen menjėherė pas ekspozimit nė diell tė kokės dhe qafės, kur janė tė pambrojtura, duke shkaktuar sipas mjekėve, dhimbje koke shumė tė forta, skuqje tė fytyrės, dhimbje tė syve, humbje ndjenjash, konvulsione, shqetėsime nervore dhe jo rrallė vdekjen.

Kėshillat

Evitimi i daljeve nė orėt e pikut, kėtu duhet pasur parasysh 10 paradite deri nė 15-16 pasdite
Pėrdorimi i lėngjeve, i ujit nė radhė tė parė dhe i lėngjeve qė vjen nga frutat e freskėta
Po kėshtu ėshtė mė se i nevojshėm edhe pėrdorimi i perimeve tė stinės
Tė eliminohet pėrdorimi i lėngjeve qė pėrmbajnė sheqer dhe kafeinė
Ndėrsa pėr sa i pėrket ushqimit duhet tė eliminohen yndyrat dhe tė konsumohen perimet
Tė tregohet kujdes me higjienėn nevojitet rritja e saj
Nevojitet shmangia e mjediseve tė ndotura
Ėshtė e domosdoshme evitimi i ujit tė depozitave
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:37 pm

12. Goditja nga dielli





Kjo ėshtė gjendja mė e rėndė qė mund tė shfaqet dhe pėrbėn njė rast urgjent. Kjo ndodh kur aftėsitė fiziologjike, tė termorregullimit nuk pėrballojnė rritjen e madhe tė temperaturės trupore. Nė kėto kushte mund tė ndodh qė organizmi tė mos reagojė dhe tė ēojė deri humbje tė vetėdijes dhe probleme mė serioze pėr jetėn. Nė kėto raste kėrkohet trajtim nė spital, por nė pritje i sėmuri duhet tė freskohet i sėmuri, tė lirohet nga rrobat, tė freskohet mė ujė tė freskėt, si dhe tė vendosen akull ose rroba tė lagura mė ujė tė ftohėt nė pulse. Goditja nga dielli shfaqet menjėherė ose pas ekspozimit nė diell tė kokės dhe qafės kur kėto janė tė pambrojtura Shenjat janė: dhimbje koke shumė tė fortė, skuqja e fytyrės, tė vjella, humbja e ndjenjave, tė dridhura. Tė prekurit duhet tė largohen nga qėndrimi nė diell, duhen vėnė kompresa tė ftohta nė ballė dhe kyēe dhe nevojitet pushim absolut nė vend tė freskėt.


Shenjat e goditjes nga dielli

Dhimbje koke shumė tė forta, skuqje tė fytyrės, dhimbje tė syve dhe humbje ndjenjash, konvulsione, eksitim nervor, jo rrallė ndodh vdekja


Trajtimi

Bėhet largimi i menjėhershėm i tė goditurit nga dielli dhe vendoset nė njė vend me hije, tė freskėt dhe tė ajrosur. I vendosen kompresa tė ftohta nė kokė, fytyrė dhe nė qafė, i jepet tė pijė lėngje tė freskėta
Parandalimi
Tė mbrohet koka me kapele si dhe tė evitohen qėndrime pėr njė kohė tė gjatė nėn rrezet e diellit, sidomos nė orėt e nxehta tė ditės



Kėshilla pėr tė moshuarit

Tė evitohen qėndrimet nė ambientin e jashtėm nė periudhėn mė tė nxehtė tė ditės

Tė bėhen shėtitje nė ajėr tė pastėr dhe nė vende me gjelbėrim nė periudhėn mė tė freskėt tė ditės

Tė pėrdoren kapele pėr tė mbrojtur kokėn dhe qafėn

Tė pėrdoret dietė ushqimore me zarzavate tė pėrpunuar mirė termikisht (tė gatuara me vaj misri ose ulliri)

Tė evitohet pėrdorimi i yndyrave shtazore (gjalpė, dhjamė) dhe kripės sė tepėrt

Tė pėrdoren lėngje (ujė higjenikisht i pastėr, lėngje frutash tė freskėta, supa)

Pėr tė moshuarit nuk rekomandohen banjo dielli, por frekuentimi i vendeve malore

Tė eliminojnė udhėtimet e gjata

Tė pėrdorin produkte ushqimore tė kontrolluara higjenikisht

Tė bėjnė kontroll periodik tek mjeku dhe tė pėrdorin mjekimin e rekomanduar
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:38 pm

13.Neuroza


Si rezultat i rritjes sė problemeve sociale (stresit) ėshtė shtuar shpeshtėsia edhe e njė sėmundjeje qė quhet neurozė. Kjo sėmundje nuk njeh moshė dhe quhet si njė ankth ose stres nervor. Ajo vjen si rezultat i njė mbingarkese nervore ose emocionale. Mė tė predispozuar pėr kėtė sėmundje janė njerėzit e ndjeshėm ndaj faktorėve sociale (puna, shoqėria dhe familja). Kjo sėmundje ka prirje tė bėhet kronike. Nė qoftė se njė pjesėtar i familjes suaj, kryesisht moshat e reja, paraqet nė mėnyrė tė papritur, tė menjėhershme, por edhe nė mėnyrė graduale kėto shenja:
mpirjen e gjymtyrėve(duarve dhe kokės) ose gishtave, tė dridhura, shtangim ose ngrirje tė fytyrės, duarve, gishtėrinjve, trupit, marrje fryme, dhimbje gjoksi, tė rrahura tė shpeshta tė zemrės, prirje pėr tė mos folur e pėrgjigjur ndaj pyetjeve, ankim, ka raste pa bazė, pėr dhimbje koke, pagjumėsi ose shikim ėndrrash tė frikshme ai vuan nga neoruza. Nė kėto situata mund tė matni tensionin arterial, mos krijoni situata dramatike, mundėsisht me tė sėmurin duhet tė qėndrojė vetėm njė person dhe familjarėt e tjerė tė largohen nga dhoma, pasi sa mė shumė njerėz tė grumbullohen aq mė shumė zgjat kriza. Prania e shumė personave nuk e ndihmon tė sėmurin pėrkundrazi e keqėson krizėn. Nė qoftė se shenjat e mėsipėrme nuk janė shoqėruese tė ndonjė sėmundje tjetėr tė vėrtet si pėr shembull: epilepsi, diabet etj. atėherė kemi tė bėjmė me atė qė quhet neurozė (stres nervor), qė vjen nga shkaqe tė ndryshme sociale. Pėrpiquni qė tė minimizoni sa mė shumė problemet sociale, faktori kryesor nė shėrimin e neurozės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:38 pm

14. Reumatizma


Sėmundjet reumatike fillojnė vonė tė mjekohen, por sipas mjekėve kjo sėmundje nuk duhet tė neglizhohet pėr tė parandaluar pėrkeqėsimin e saj. Ekspertėt kanė njoftuar se personat me sėmundje reumatike zakonisht e fillojnė mjekimin shumė vonė, ndėrsa nganjėherė kjo ėshtė arsye e mos njohjes sė sėmundjes. Personat me ėnjtje tė dhimbshme tė njėrės ose disa nyjave, duhet ta vizitojnė reumatologun nė afat kohor prej gjashtė javėsh nga paraqitja e simptomave. Po i njėjti rekomandim i kushtohet edhe atyre tė cilėt kanė nyje tė shtangura pėr sė paku gjysmė ore pas zgjimit nga gjumi nė mėngjes. Sipas rezultateve tė disa hulumtimeve tė fundit, vetėm 64 pėr qind e pacientėve tė sėmurė nga artriti reumatoid mjekohen nė mėnyrė tė rregullt, ndėrsa pjesa tjetėr nuk i pėrcjellin rekomandimet mjekėsore dhe nuk e pėrdorin terapinė mė rregull.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:38 pm

15. Artriti reumatik




Artriti reumatik shoqėrohet me inflamim tė kyēeve, nė mėnyrė tė tillė qė kur i prek i ndjen tė ėnjtura dhe tė dhembin. Vetė kyēet mund tė dhembin pa i prekur dhe mund tė kesh vėshtirėsi kur t’i lėvizėsh. Megjithatė inflamacioni i kyēeve ėshtė simptomė tipike. Ajo ndryshon te njerėz tė ndryshėm. Te disa dhimbjet vijnė e ikin, te disa janė tė vazhdueshme dhe mund tė rriten me avancimin e sėmundjes. Me avancimin e sėmundjes shfaqen disa simptoma tė ngjashme me ato tė gripit. I sėmuri ndjehet i dobėt, nuk ka oreks dhe mund tė shoqėrohet edhe me ngritjen e temperaturės. Gjatė kėsaj periudhe delikate i sėmuri pėson humbje nė peshė dhe bėhet anemik. Njė nė ēdo pesė pacientė ka gunga tė vogla nėn lėkurė tek bėrrylat ose nė pjesė tė tjera tė trupit.
Venat varikoze trashėgohen brez pas brezi dhe ato nuk mund tė eliminohen plotėsisht. Nė rast se personi ka punė tė rėndė, ose mban pesha tė rėnda gjatė ditės, rishfaqja e damarėve ėshtė e shpejtė, madje edhe nė tė njėjtat vende, ku mund tė jetė kryer ndėrhyrja kirurgjikale. Kryesisht ato zhvillohen nė moshėn 20 deri 30-vjeēare, pas kėsaj moshe shfaqja e variēeve ėshtė mė e vogėl. Specialistėt rekomandojnė qė kėmbėt tė trajtohen ēdo ditė me xhel freskues tė masazhohen nga specialistė herė pas here dhe tė trajtohen me medikamente tė ndryshme sipas porosive tė mjekėve. Trajtimet ndikojnė nė funksionimin e rregullt tė organeve tė brendshme si dhe rregullojnė lėvizjen e muskujve, nė rastet kur vuani nga gjymtyrėt e poshtme. Sėmundja e variēeve ėshtė e trashėgueshme. Madje ajo kalon nga brezi nė brez dhe nė kėtė rast shfaqja e simptomave dhe shenjave tė para nis qė nė adoleshencė, pikėrisht nė kohėn kur trupi i njeriut nis tė ndryshojė. Kjo sėmundje nuk “kursen” as meshkujt, madje sipas specialistėve, ata kanė edhe dhimbje mė tė mėdha se femrat dhe nė shumicėn e rasteve tė operuarit meshkuj mbajnė rekord. Pėr tė parandaluar kėtė fenomen ėshtė e rėndėsishme qė fėmijėt tė dėrgohen herė pas herė tek specialistėt, nė mėnyrė qė ai tė kėshillojė edhe veprimet e duhura qė duhet tė ndiqen. Nė rast se venat shfaqen, ato nuk mund tė hiqen plotėsisht pėrveēse tė trajtohen herė pas here. Mjekėt ua rekomandojnė xhelin freskues tė gjithė personave qė ende nuk kanė probleme me variēet, por qė e dinė qė nė familjen e tyre ka plot raste tė tilla.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:39 pm

16. Dhimbjet e kokės




Nė ditėt e pėrditshme tė jetės dhimbja e kokės ėshtė njė nga sėmundjet qė pėrballemi mė shpesh. Nė verė koha e nxehtė, alkooli i tepėrt qė pihet, gjithė lodhja e palarguar e dimėr-verės, pakėsim i oksigjenit, ankesa nga grykėt, hundėt, veshėt, tensioni i lartė, dhimbjet e mezit dhe gjymtyrėve shfaqin dhimbje tė kokės nė kėto ditė tė nxehta vere. Nė tė gjithė vendet e botes me recetė dhe pa recetė pėrdorimi i ilaēeve ndėrpret dhimbjet. Si ēdo funksion i ilaēeve pėr sėmundje tė tjera dhe aspirina ndikon nq uljen e temperaturės dhe largimit tė dhimbjes sė kokės. Por aspirina nuk duhet pėrdorur nė ēdo dhimbje koke sidomos nė kėto dhimbje qė sjell koha e nxehtė e kėsaj stine. Dhimbja e kokės si funksion i vetėm sjell me tė bashkė dhe sėmundje tė tjera. Nė ditėt e nxehta shfaqet e tepėrta tė dhimbjes sė kokės rrjedhin si pasojė e migrenės, nxehtėsia e kohės, rritja e tensionit. Tensioni i lartė ėshtė
njė sėmundje sistematike dhe ndikon shumė nė dhimbjet e kokės. Nė orėt kur koha ėshtė shumė e nxehtė duhet treguar kujdes duke qėndruar nė vende tė mbyllura (hije). Sidomos pėr fėmijėt dhe tė moshuarit ėshtė shumė e domosdoshme.
Pirja e ujit tė pijshėm rregullisht. Personat qė vuajnė nga tensioni dhe migrena duhet ti pinė ilaēet nė kohėn e caktuar dhe gjithashtu duhet tė kalojnė nė njė kontroll rutinė. Duhet tė marrin shpesh mendime nga kirurgėt. Personat qė vuajnė nga diabeti, qė kanė probleme me ushqimin, personat e shėndoshė, femrat shtatzėnė, tė sėmurėt qė vuajnė nga zemra, pėrdoruesit e drogės dhe personat qė kanė qėndruar pėr njė kohė tė gjatė nėn dritėn e diellit (nė tė nxehtė) janė persona qė u shfaqet mė
shpesh dhimbja e kokės.



Kėshilla

Duhet treguar kujdes pėr pirjen e tė paktėn 2 litrave ujė nė ditė
Nė kohė dreke duhet qėndruar nė vende tė mbyllura (me hije)
Duhet tė visheni me rroba tė holla tė pambukta
Duhet tė pėrdorni kapele dhe ombrellė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:39 pm

17. Sinusiti


Shpesh ēdo dhimbje koke trajtohet thjesht me njė aspirinė dhe sapo dhimbja kalon, ashtu bie edhe interesimi pėr diagnostikimin e saktė tė saj. Dhe dhimbjet e kokės kanė shkaktarė tė shumtė, duke filluar nga ftohja, sinusiti e deri tek dhimbjet e forta tė migrenės. Diagnostikimi i saktė ka shumė rėndėsi, pasi vetėm kėshtu mjekėt mund tė ndėrhyjnė nė kohėn e duhur pėr parandalimin e keqėsimit tė gjendjes shėndetėsore. Pas diagnostikimit tė saktė, ilaēi mė i mirė kundėr simptomave tė sinusitit ėshtė provuar tė jetė ai i grupit tė ilaēeve triptan, qė e largojnė menjėherė dhimbjen e kokės, por njėkohėsisht shkaktojnė marrje mendsh. Sinusiti ėshtė njė infiamacion akut ose kronik i njė nga hapėsirave(seno)tė pranė hundės. Sipas vendndodhjes dallojmė 4 lloje sinusitesh: Sinusit tė maxiles; sinusit tė frontales; sinusit tė etmoidales; sinusit tė sfenoidales. Sipas pėrhapjes sėmundja mund tė jetė mono ose bilaterale. Kur infiamacioni kap mė shumė hapėsira(seni), quhet Polisinozit. Nga ana klinike kėto konsiderohen si bllokime tė kėtyre hapėsirave duke mos lejuar daljen e lėngut qė formohet gjatė infektimit qė quhet Essadato (me njė pėrbėrje proteinike, i pasur me mukopolisakarid dhe qelizave ematike). Por mund t’i kemi edhe tė llojit me formim ose jo tė “puss” (material me linfocite tė vdekura).


Kėshilla

Evitoni diellin nė pikun e vapės
Mbani gjithmonė syze edhe nė dimėr edhe nė verė
Pėrdorni sa mė shumė ushqime me fibra pėr tė evituar sinuzitin
Nė rast se ju fillojnė dhimbje ėshtė mirė qė tė konsumoni menjėherė kafe
Evitoni zhurmat e larta, tė magnetofonit, televizorit
Pėr t’u qetėsuar qėndroni nė qetėsi tė plotė dhe nė njė ambient tė mbyllur dhe nė errėsirė pėr tė paktėn 30 minuta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:40 pm

18. Migrena




Migrena ėshtė dhembje koke periodike nė lidhje tė ngushtė me ndryshimin e shtypjes sė ajrit. Migrena identifikohet sipas dhembjeve pulsive pas syve apo nė ballė, tė shoqėruar me mundime, ndjeshmėri ndaj dritės dhe zėrave, e ndonjėherė edhe dėshtimi i fushės sė tė parit. Pėr tė zbutur dhembjen, do t’ju ndihmojnė analgjetikėt nga grupi i ergotaminave apo antireumatikėve josteroidė, ndėrkaq tretmani i akupunkturės do tė zbusė dhe ulė intensitetin e dhimbjes sė kokės. Migrena shpesh ėshtė e lidhur edhe me ushqimin, p.sh. konsumimi i alkoolit, ēokollatės dhe tė disa llojeve tė djathėrave tė yndyrshėm. Prandaj, shmanguni alkoolit dhe prodhimeve tė tilla ushqimore, aq mė parė kur shkaktohen ndryshime tė motit dhe tė shtypjes sė ajrit.

Migrena ėshtė njė sėmundje neurologjike me dhimbje pulsative tė kokės e shoqėruar me nause, vjellje, ndjeshmėri ndaj dritės, zėrave dhe ndaj aromave. Sėmundja fillon me simptomė prodromale, gjysmė deri njė orė para dhimbjes sė kokės, me eufori, depresion, lodhje, puls tė shpejtuar, anoreksi. Pastaj vijon dhimbja e fortė e kokės nė tė shumtėn e rasteve vetėm nga njėra anė, por jo gjithnjė. Gjatė aktiviteteve trupore keqėsohen simptomat. Shpesh shoqėrohet dhimbja e kokės me nause, vjellje, fotofobi dhe fonofobi.
Faktorėt tė cilėt ndikojnė dhe shkaktojnė dhimbje koke janė: stresi, ndryshimi i bioritmit, mungesa e gjumit, ushqimi (djathi, ēokollata, ēaji, bananet, lajthia, arra, bajamja), alkooli, droga, ndryshimi atmosferik si dhe ndryshimi hormonal tek femrat. Mendohet se migrena shkaktohet nga ēlirimi i njė substance kimike tė quajtur serotoninė ose 5HT nė gjak, qė shkakton ndryshime nė enėt e gjakut nė tru. Se ēfarė ndodh me saktėsi ėshtė ende e paqartė, por njė numėr shkaqesh jaaė identifikuar, tė cilat ndryshojnė nga personi nė person. Nė mė tė shumtėn e rasteve ndodh njė kombinimin faktorėsh qė ēojnė nė krizė, ku mund tė pėrfshihen faktorė ushqyes si ēokollata, fruti i portokallit, limoni, brumėrat, djathėrat, alkooli (veēanėrisht vera e kuqe), kafeina, mungesa e vitaminave, ushqime tė pėrpunuara.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:40 pm

19. Helmimet ushqimore




Stina e verės dhe temperaturat e larta qė e shoqėrojnė atė, shtojnė rastet e helmimeve ushqimore. Pasojat janė dehidrim deri nė toksikacione tė shkallės sė rėndė, shpesh serioze dhe pėr jetėn e pacientit. Sėmundjet diarreike akute shkaktohen nga agjentė patogjenė, si baktere, viruse ose protozoarė dhe mund tė zhvillohen si shqetėsime tė lehta tė zorrėve e deri nė sėmundje tė rrufeshme, qė vėnė nė rrezik jetėn. Dekadat e fundit ėshtė arritur veēimi i agjentėve etiologjikė specifikė dhe numri i tyre vjen duke u shtuar. Disa nga shkaktarėt e sėmundjeve diarreike dhe helmimeve ushqimore janė disa mikrobe dhe viruse. (Tė tilla janė escherichia coli enterotoksigjene, clostridium perfingensm staphylococus aureusm. Viruset coxsackie, viruset echo dhe rotaviruset, etj). Shkaktarėt ndodhen nė ajėr, ujė dhe ushqime tė kontaminuara, kafshė shtėpiake dhe tė egra bartėse tė kėtyre mikrobeve, njerėz tė sėmurė, ose bartės tė tyre. Insektet mund tė jetė transportues pasivė, sidomos pėr viruset. Periudha mė e favorshme pėr pėrhapjen e tyre ėshtė stina e verės dhe sidomos periudha korrik-tetor.
Kėto lloj infeksionesh gati gjithmonė merren nga goja, zakonisht nga gėlltitja e ushqimit ose pijeve tė helmuara. Ēdo prodhim ushqimor ėshtė njė burim potencial pėr infektimin e njeriut. Trajtimi ėshtė i lidhur ngushtė me stadin e sėmundjes dhe llojin e mikrobit. Zėvendėsimi i lėngjeve dhe kripėrave minerale ėshtė kushti i parė. Nė format e lehta dhe kur nuk ka tė vjella, marrja bėhet nga goja. Nė format mė tė rėnda, me temperaturė, tė vjella tė shumta, diarre dhe dhimbje barku, mjekimi bėhet intravenoz me perfuzione (serume) qė mund tė arrijnė disa litra nė 24 orė, elektrolit, kortikoid dhe antibiotikė. Duhet theksuar qė jo ēdo helmim kėrkon pėrdorim antibiotikėsh. Antibiotikėt e pėrdorur pa kriter mund tė zgjasin dekursin e sėmundjes. Vera e kuqe ėshtė aleate kundėr helmimeve, qė shkaktohen si nga bimėt ashtu dhe nga mishrat. E vetmja mėnyrė pėr tė parandaluar helmimet ushqimore ėshtė zbatimi i rregullave higjienike dhe teknologjike nė pėrgatitjen e ushqimit. Mbrojtėsja mė e rėndėsishme ėshtė higjiena vetjake. Duhet tė tregohet mjaft kujdes nė restorante, fast-foode dhe nė konsumimin apo pėrgatitjen e prodhimeve tė detit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:40 pm

20. Faringitet




Lėngjet e ftohta, kondicionerėt, mikrobet e ndryshme qė qarkullojnė nė kėtė periudhė janė kėta disa nga shkaktarėt e shfaqjes sė problemeve me faringitet gjatė stinės sė verės. Mjekėt tėrheqin vėmendjen qė me shfaqjen e shqetėsimeve tė para tė drejtoheni te specialisti, sepse mostrajtimi nė kohė mund tė shfaqė ndėrlikime serioze. Po. Rėnia e rezistencės sė imunitetit, korrentet e ajrit, konsumimi i pijeve tė ftohta, apo qėndrimi nėn kondicioner apo ventilator, ndikojnė nė acarimin e faringiteve, por dhe rrugėve tė sipėrme tė frymėmarrjes. Faktorė pėr acarimin e faringiteve janė dhe mikrobet dhe viruset e ndryshme, qė temperaturat e larta u krijojnė terren tė pėrshtatshėm, pėr t’u shumuar dhe shndėrruar nė patogjen pėr organizmin. Natyrisht ulja e rezistencės sė mukozave te personat e predispozuar bėn qė tė shfaqen tė tilla probleme. Natyrisht janė ato grupmosha qė kanė sistem imunitar tė dobėt, pėr kėtė arsye fėmijėt janė kontingjent mė i rriskuar dhe mė i prekur nga faringitet. (fėmijėt e moshave 2-6-10 vjeē). Ka raste qė janė forma akute, por dhe raste riakutizimi tė formave kronike, qė kur krijohen kushte tė pėrshtatshme rishfaqin simptomat. Shenja kryesore ėshtė dhimbja e fytit, ndryshime tė timbrit tė zėrit (ngjirje tė zėrit), kėputje trupore. Fėmijėt e vegjėl mund tė mos pranojnė ushqimin, pėr shkak tė dhimbjes sė fytit. Nė disa raste, si nė ato me natyrė virale apo mikrobiale mund tė shfaqet temperatura qė ėshtė zakonisht jo shumė e lartė (subfebrile 37.5-38 gradė). Parandalimi ėshtė kompleks. Ai pėrfshin kujdes nė ruajtjen e njė ambienti me lagėshti dhe temperaturė tė pėrshtatshme. Po ashtu duhet treguar vėmendje nė mėnyrėn e veshjes, duhet kujdes nė qėndrimin nė ambiente me ajėr tė kondicionuar. Por ashtu rekomandohet njė ushqim i pasur me vitamina dhe kripėra minerale, qė ndihmojnė nė forcimin e sistemit imunitar.

Kėshilla



kujdes nė ruajtjen e lagėshtirės sė ajrit nė ambientin ku jetoni
ajrosje e ambientit ku qėndroni
pini sa mė shumė lėngje dhe konsumoni ushqime tė pasura me vitamina
tregoni kujdes nė mėnyrėn e veshjes
shmangni korrentet e ajrit
qėndroni larg kondicionerėve apo ventilatorėve
konsultohuni me mjekun specialist pėr ēdo shqetėsim
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:41 pm

21. Ftohja e stomakut




Stina e verės me temperaturat e larta qė e shoqėrojnė dhe higjiena jo e mirė, shton rrezikon pėr shfaqjen e gastro-enteriteve virale sezonal. Mjekėt tėrheqin vėmendjen qė ēdo rast tė trajtohet me kujdes, sepse mund tė jenė ngjitėse dhe tė krijojnė formėn e njė epidemie. Gastro-enteriti ėshtė inflamacioni i aparatit tretės qė pėrfshin: stomakun, zorrėt e holla dhe ato tė trasha. Prandaj shpesh kjo konsiderohet si “ftohje stomaku”. Kjo sėmundje mund tė shfaqet nė ēdo periudhė tė vitit, por gjatė sezonit tė temperaturave tė larta merr formėn e njė epidemie. Arsyeja e numrit tė lartė tė rasteve shpjegohet me faktin qė temperaturat e larta krijojnė terren tė pėrshtatshėm pėr zhvillimin e mikrobeve qė shndėrrohen nė patogjene pėr aparatin tretės. Po ashtu mungesa e kushteve higjieno-dietetike krijon terren pėr shfaqjen e gastro-enteriteve me natyrė joinflamatore. Shkaqet e gastro-enteritit mund tė jenė tė ndryshme. Kryesisht ato kanė shkaqe virale, bakteriale (E.coli, slamonela, shigella, etj.), parazitare (lambia) dhe ushqimore. Gastro-enteriti viral i sezonit ėshtė ngjitės. Viruset qė e shkaktojnė atė pėrhapen nėpėrmjet kontaktit me persona tė infektuar. Njerėzit mund tė infektohen nėpėrmjet ushqimeve dhe pijeve ose ujit tė kontaminuar. tani qė ėshtė periudha e plazhit, shpesh nuk respektohen kushtet higjieno-dietetike dhe ushqimi shndėrrohet nė kėtė mėnyrė burim i gastro-enteriteve.
Nuk ka grupmosha mė tė riskuara, ēdokush mund tė infektohet, por disa viruse prekin njė grup specifik moshe. Megjithatė fėmijėt, tė moshuarit dhe personat qė kanė njė sistem imunitar tė dobėt sigurisht janė “viktimat” e para tė gastro-enteriteve. Hapi i parė nė trajtimin e gastro-enteritive virale ėshtė parandalimi i humbjeve serioze tė lėngjeve (dehidrimi).



Simptomat
diarre e ujshme
tė vjella
dhimbje koke
ethe
krampe abddominale (dhimbje stomaku)
kėputje trupi
temperaturė
mungesė oreksi
dhimbje gjymtyrėsh dhe muskujsh
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:41 pm

--------------------------------------------------------------------------------

22. Koliti





Gjatė stinės sė verės mund tė ndodh rishfaqja e problemeve me kolitin spastik. Koliti spastik ose sindroma e zorrės sė irrituar ėshtė ndėr patologjitė mė tė shpeshta qė haset rėndom nė punėn e pėrditshme tė mjekėve gastroenterologė. Kjo sėmundje pėrfaqėson njė ērregullim tė mirėfilltė tė motorikės normale tė zorrės, si pasojė e gjendjeve emocionale, dietės (intolerancės ndaj disa ushqimeve si ushqimeve tė skuqura, alkoolit, qumėshtit, ēokollatave, lėngut tė domates, kafesė etj.), hormoneve tė tubit tretės, toksinave tė mikrobeve tė ndryshme. Stresi emocional, sipas specialistėve, ėshtė njė ndėr faktorėt kryesorė qė shkakton tek personat qė vuajnė nga koliti nė fazėn akute tė sėmundjes kontraksione tė zorrės, 10 herė mė tė fuqishme se nė personat e shėndoshė. Pėrdorimi pa kriter i kondicionerit, temperaturat e larta dhe mbi tė gjitha ndryshimi i mėnyrės sė ushqyerjes ndikojnė nė shfaqjen e problemeve tė kolitit spastik. Mjekėt rekomandojnė qė personat qė vuajnė nga kėto probleme tė ndjekin njė stil jete tė shėndetshme, tė shmangin abuzimet me ushqimet dhe korrentet e ajrit pėr tė shmangur rishfaqjen e shenjave tė kolitit spastik. Sipas mjekėve, shpeshherė gjatė kėsaj stine janė tė shpeshta rastet e acarimit tė simptomave. Arsyeja qėndron te klima, mėnyra e ushqyerjes dhe gjendja psikologjike, tė cilat mendohet tė jenė ndėr faktorėt kryesorė qė ndikojnė nė shfaqjen e kėsaj patologjie. Kėshtu korrentet e ajrit, abuzimi me ventilatorėt dhe kondicionerėt bėhen shkaktar i kolikave abdominale. Po ashtu, negativish ndikojnė edhe ushqimet dhe pijet e ftohta, qė krijojnė spazma nė aparatin tretės me pasojė probleme pėr kolitin spastik. Nga ana tjetėr, i nxehti tenton tė ulė dhe ngadalėsojė lėvizjen intestinale qė ndikon nė shfaqjen e problemeve me kolitin qė karakterizohet me kapsllėk tė alternuar me diarre. Po ashtu njė nga faktorėt kryesorė qė ndikon nė shfaqjen e problemeve ėshtė abuzimi me menynė. Gjatė stinės sė nxehtė konsumohen ushqime tė skuqura, me erėza, ushqime tė nxehta, fast-foode dhe tė pasura me kalori. Tė gjitha kėto ushqime ndikojnė nė gjithė aparatin tretės, duke sjellė probleme dhe pėr kolitin. Pėrveē kėsaj, disa fruta dhe perime, qė janė tipike pėr stinėn ndikojnė nė acarimin e kolitit spastik, tė tilla si: mollėt, kumbullat, domatja, etj.
Simptomat e sėmundjes
Dhimbje barku
Kapsllėk ose diarre
Fryrje e barkut
Gurgullima tė zorrėve
Rėndimi nė stomak
Ndjenjėn e rremė tė defekimit
Tė pėrziera apo tė vjella

Ushqimet qė nuk duhen konsumuar
Ushqimet e skuqura
Alkooli
Qumėshti
Ēokollata
Lėngu i domates
Kafeja
Lėngjet e gazuara
Lakrat
Mollėt
Kumbullat
Bizelet
Fasulet
Duhani
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:42 pm

23. Sėmundjet e zorrėve


Produktet ushqimore paraqesin faktor tė rėndėsishėm nė bartjen e sėmundjeve ngjitėse tė zorrėve. Rėndėsi mė tė madhe kanė produktet me prejardhje shtazore, qė mund tė paraqesin mjedis ideal jo vetėm pėr qėndrimin e agjentit, por edhe pėr shumimin e tij. Vera llogaritet si stinė nė tė cilėn numri i sėmundjeve ngjitėse tė zorrėve rritet. Nga ky grup i sėmundjeve mė tė shpeshta janė: enterokoliti akut (zemra), helmimi me ushqim, dizenteria, hepatiti virusal A, salmonelozat, etj. Sipas numrit tė tė infektuarve, sėmundjet e zorrėve zėnė vendin e parė nė rangimin e sėmundjeve infektive. Arsyet pėr shfaqjen e kėtyre sėmundjeve mund tė jenė tė ndryshme, por nė tė shumtėn e rasteve janė agensėt infektivė si bakteret, viruset dhe parazitėt. Megjithatė shkaqet e infektimit mund tė jenė edhe kimike, nutritive, metabolike dhe psikogjene.
Kėto sėmundje shfaqen gjatė gjithė vitit, por dukshėm mė shpesh hasen nė muajt e verės. Sėmundjet ngjitėse tė zorrėve veēanėrisht janė tė shpeshta tek foshnjat dhe tek fėmijėt e moshės parashkollore, duke pėrbėrė mbi 60 pėr qind tė sėmundjeve ngjitėse tė zorrėve nė pėrgjithėsi. Sėmundje mė e shpeshtė ngjitėse e zorrėve ėshtė enterokoliti akut, zemra qė dominon ndaj sėmundjeve tė tjera me gjithsej 70 pėr qind tė rasteve. Sėmundjet ngjitėse tė zorrėve pėrcillen nėpėrmjet ujit, ushqimit dhe kontaktit tė drejtpėrdrejtė. Uji ka rol tė rėndėsishėm nė shfaqjen dhe pėrcjelljen e sėmundjeve ngjitėse tė zorrėve.
Produktet ushqimore paraqesin faktor tė rėndėsishėm nė bartjen e sėmundjeve ngjitėse tė zorrėve. Rėndėsi mė tė madhe kanė produktet me prejardhje shtazore, qė mund tė paraqesin mjedis ideal jo vetėm pėr qėndrimin e agjentit, por edhe pėr shumimin e tij. Mėnyra e tretė e pėrcjelljes sė sėmundjes ngjitėse tė zorrėve ėshtė nėpėrmjet kontaktit. Kjo mėnyrė ėshtė shumė e shpeshtė dhe e pranishme dhe mund tė shkaktohet nėpėrmjet kontaktit direkt dhe indirekt.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mr.VisaAri
Admin
Admin
Mr.VisaAri


Numri i postimeve : 305
Location : N`Kaqanik
Registration date : 01/07/2008

35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės EmptyWed Jul 02, 2008 6:42 pm

24. Salmonela




Ditėt e nxehta, paralajmėrojnė shtimin e rasteve me sėmundjen e salmonelės. Shkaktarė ėshtė njė mikrob qė shumohet nė temperatura tė larta. Me termin salmonelozė pėrfshihen tė gjitha infeksionet qė shkaktohen nga bakteret e gjinisė sė salmonelave, tė cilat paraqesin forma klinike tė ndryshme duke filluar me baktereminė, siē ndodh me ethen tifoide, paratifon dhe infeksione me lokalizime jashtė zorrės, si: nė kocka, zemėr deri nė rastet kur infeksioni ėshtė i lokalizuar vetėm nė tubin tretės, duke shkaktuar enterokolit. Kėto janė sėmundje infektive, qė shkaktohen nga bakteri i salmonelės. Salmonelat janė baktere gramė negative. Shumica e tyre ngordhin nė temperaturėn 55 gradė celsius pėr njė orė, ndėrsa nė 60 gradė pėr 15-20 min. Por nė disa raste ato mund t’u rezistojnė temperaturave tė larta, sidomos kur janė nė mjedise qė pėrmbajnė proteina si: mishi, veza etj. Shumica e salmonelave ngordhin nė pH acid. Salmonelat mbijetojnė nė akull pėr njė periudhė tė gjatė kohe. Rreziku ekziston gjatė gjithė vitit, por nė fakt probabiliteti pėr shfaqjen e kėsaj sėmundjeje ėshtė gjatė stinės sė verės, pėr shkak tė faktit qė ky bakter nė temperatura tė larta gjen terren tė shumohet dhe pėrhapet mė shpesh gjatė ditėve tė nxehta, favorizuar kjo dhe nga mungesa e kushteve higjieno-sanitare. Veē kėtij fakti, mungesa e higjienės nė gatimin e ushqimeve, apo akulloreve, pijeve tė ftohta, bėn qė kjo sėmundje tė jetė mjaft e shpeshtė gjatė stinės sė verės. Fakti qė salmonela ėshtė njė mikrob qė mund tė gjendet kudo, e bėn tė pamundur mbrojtjen komplet prej saj. Gjithsesi rekomandohet shmangia e kontaktit me persona tė sėmurė, respektimi i njė higjiene tė mirė personale dhe larjes sė shpeshtė tė duarve. Kujdes duhet treguar nė pėrgatitjen e ushqimeve si akulloret, vezėt dhe mishi, qė thamė qė ėshtė terren i pėrshtatshėm pėr vendosjen e salmonelės. Gatimi duhet tė bėhet nė temperatura tė larta. Rekomandohet gjithashtu trajtimi me kujdes i ēdo episodi diarreik qė zgjat nė kohė, nė mėnyrė qė tė shmangen ndėrlikimet e mundshme qė mund tė shfaqen.
Shenjat

Diarre e ujshme
Tė vjella ose tė pėrziera
Dhimbje koke
Dhimbje stomaku
Kėputje trupi
Temperaturė
Mungesė oreksi
Dhimbje gjymtyrėsh dhe muskujsh
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content





35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty
MesazhTitulli: Re: 35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės   35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės Empty

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
35 sėmundjet qė prekin shėndetin e njeriut nė stinėn e verės
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 2Shko tek faqja : 1, 2  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Forumi Kaēanikas :: Informacione & Diskutime te Ndryshme :: Shkencat Natyrore & Natyra :: Mjeksia-
Kėrce tek: