Disa buzėkuq shkaktojnė kancer nė buzė
Kini kujdes nga zbutesit e buzeve pa faktor mbrojtės SPF. Vera po vjen dhe vajzat kanė filluar tė pėrdorin edhe shumė shkėlqyes pėr buzėt nė mėnyrė qė tė duken mė seksi. Por besoj se asnjė nuk ka dėgjuar se buzėkuqet ose mė saktė zbutėsit e buzėve qė nuk kanė asnjė faktor mbrojtės SPF, rrisin mundėsinė pėr kancer tė lėkurės.
Disa dermatologė besojnė se disa lloj buzėkuqesh gjysmė transparent qė pėrdoren pėr shkėlqimin e buzėve ndihmojnė penetrimin e rrezeve ultraviolet nė lėkurėn delikate tė buzėve- duke rritur riskun pėr kancerin e lėkurės.
Dr. Jessica Fewkes,
specialiste pėr kancerin e lėkurės nė fytyrė dhe qafė nė Harvard, tregon njė lidhje tė drejtpėrdrejtė midis zbutėsit tė buzėve (pa faktor mbrojtės) dhe kancerit. Si zbutėsi i buzėve dhe vaji qė pėrdorin vajzat nė plazh pėr tu nxirė ndikojnė nė thithjen e rrezeve ultraviolet qė janė shumė tė dėmshme pėr lėkurėn- tha ajo.
Dr. Kevin Cooper, shpjegon se rritja e penetrimit tė rrezeve ultraviolet rrezikon njeriun.
Nga ana tjetėr Dr. Len Lichtenfeld thotė se kjo duket mė shumė si teori. Jam dakord qė duhet tė kemi teori lidhur me faktin se nga shkaktohen sėmundjet, por pėr tė patur njė raport tė qartė duhet tė bėhen studime tė gjera nė shumė njerėz- tha ai.
Nė mungesė tė kėtyre studimeve, ėshtė e vėshtirė tė japim pėrfundime.
Specialistėt bien dakord se nėse njeriu pėrdor krem me faktor 15 SPF pėr tė mbrojtur fytyrėn, tė njėjtėn gjė duhet tė bėjė edhe pėr buzėt. Dhe nė kėto kohė nuk ėshtė e vėshtirė tė gjejmė zbutės pėr buzėt me faktor tė tillė mbrojtės kundėr rrezeve ultraviolet.
Sipas Cooper, carcinoma (lloji i kancerit qė shkakton 90% tė rasteve pėr kancerin e buzėve) rritet me pėrdorimin e zbutėsit tė buzėve pa mbrojtės ndaj rrezeve ultraviolet.
Kjo do tė thotė se kanceri pėrhapet shumė mė shpejt nėse shfaqet fillimisht nė buzė se sa nė ndonjė pjesė tjetėr tė lėkurės.