Njohuri fillestare
1. Shkaktohet nga bakteret, parazitėt, ose nga funget.
2. Bakteret mė tė zakonshme janė Eschericia coli, Klebsiella pneumoniae, Bacteroides, Enterococcus. Absceset bakteriale zakonisht pasojnė shtrirjen e infeksionit nga fshikėza e tėmthit. Mundet qė absceset bakteriale tė shkaktohen edhe nga pėrhapja hematogjene e infeksioneve nėpėrmjet venės porta (rastet me apendisit ose me divertikulit), ose nėpėrmjet arteries hepatike (rastet me endokarditit bakterial ose pneumoni).
3. Parazitėt qė shkaktojnė abscese tė mėlēisė zakonisht janė ameba.
B. Shenjat, simptomat
1. Ethe, tė dridhura.
2. Verdhėz.
3. Dhimbje nė epigastėr ose nė hipokondrin e djathtė; dhimbja mund tė rrezatohet nė shpatullėn e djathtė.
C. Analizat laboratorike
1. Leukocitozė, anemi.
2. Fosfataza alkaline mund tė jetė e rritur.
D. Diagnoza
1. Diagnoza vendoset me ultratingull ose me CT skaner.
E. Trajtimi
1. Antibiotikė intravenozė: ampicilinė, gentamicinė, metronidazol.
2. Kullim i abscesit me ndėrhyrje kirurgjike ose me gjilpėrė.
3. Metronidazoli ėshtė trajtim i pėrshtatshėm edhe pėr absceset amebike.
F. Komplikimet
1. Shtrirje e abscesit.
2. Sepsis.
3. Ēarje e abscesit dhe rrjedhje e materialit nekrotik.
4. Vdekshmėria e abscesit hepatik ėshtė rreth 15%.